SAVĘS ŽALOJIMAS – ESMINIAI FAKTAI
Apie savęs žalojimą visada yra labai sunku kalbėti, o dar sunkiau aplinkiniams tai suprasti. Net 1 iš 10 pasaulio gyventojų yra linkęs save žaloti įvairiausiais būdais: perdozuoja vaistų, pjaustosi, deginasi žaizdas, bado save ar praryja įvairius daiktus. Ši problema paplitusi tarp jauno amžiaus žmonių, moterų, homoseksualų, biseksualų bei kai kuriose subkultūrose. Kai kurie žmonės tai daro reguliariai ir tai net tampa kasdieniu įpročiu.
KAS PRIVERČIA ŽMONES TAIP ELGTIS?
Tai dažnai nutinka asmenims, kurie yra emociškai palūžę, jaučia vidinę sumaištį. Tai gali būti patyčių priežastimi, esant prislėgtam, jaučiant beviltiškumą, ar turint santykių problemų, kai nėra žmogaus, kuris galėtų išklausyti. Dažnai save žaloja žmonės, kurie vaikystėje patyrė emocinių sunkumų ar patyčias.
KAIP JAUČIASI SAVE ŽALOJANTYS ASMENYS?
Tai dažnai gali gražinti kontrolę ir sumažinti įtampą. Tai gali būti „geriausia išeitis“ esant blogos nuotaikos.
O KAS GALĖTŲ PADĖTI ESANT TOKIOJE CITUACIJOJE?
KALBĖJIMAS – tai dažnai padeda pasijausti ne tokiam vienišam ir iš šalies, daug aiškiau pamatyti savo problemas.
SAVIPAGALBOS GRUPĖS – žmonės, kurie išgyvena tas pačias negandas gali duoti geriausius patarimus kaip iš to išeiti. Ir norit tikėkit, norit ne, bet garsiai prakalbus apie problemas, dažnai paaiškėja, kad jos nėra tokios, dėl kurių vertėtų kelti prieš save ranką.
PAGALBA ESANT PROBMLEMOMS SANTYKIUOSE – grupinė terapija gali padėti išspręsti kylančias bendravimo su kitais žmonėmis problemas.
KALBĖJIMO TERAPIJA – kognityvinė elgesio ar psichodinaminė terapija gelbsti sprendžiant problemas.
O KOKIA PAGALBA YRA GERIAUSIA?
Tokia, kuri sukoncentruota yra į priežastis privertusias asmenis kelti prieš save ranką, dažnu atveju tai įvairios terapijos.
O KAS GALI NUTIKTI NEGAVUS PAGALBOS?
1 iš 3 save žalojančių asmenų tai pakartos metų bėgyje. 50 procentų žmonių keliančių prieš save ranką turi galimybę netyčia pasitraukti iš gyvenimo. Tokia rizika didėja su kiekvienu kartu. Pjaustantis lieka randai, tai gali sukelti galūnių tirpimą ar net paralyžių.
Šaltinis:
https://www.rcpsych.ac.uk/mental-health/problems-disorders/self-harm
Parengė Rokiškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro JPSPP koordinatorė Justina Šiupinienė