LAIKAS RIMTAI PASIŽIŪRĖTI Į JAUNUOLIŲ POTRAUKĮ SAVE ŽALOTI
Daugybė atliktų tyrimų susijusių su potraukiu į savęs žalojimą patvirtina, kad dažnu atveju nuo minčių apie savižudybę neretai pereinama prie bandymų nusižudyti. Ši išvada labai aiškiai įrodo, kad savęs žalojimas (nepriklausomai nuo konkrečios apgalvotos įvykių baigties), yra labai stiprus rizikingas žingsnis savižudybės link. Nerimtas visuomenės požiūris į tokį jaunuolių elgesį iškreipia su sveikata susijusių tyrimų spektrą vertinant paauglystės poveikį tolesniam žmogaus gyvenimui, vertybių formavimuisi, gyvenimo kelio pasirinkimui.
Labai svarbu, kad į save žalojančius jaunuolius būtų pasižiūrėta itin rimtai ir pasiūlyta skubi psichologinė pagalba, kuri padėtų išsiaiškinti priežastis, kurios skatina taip elgtis.
Tai, kad požiūris į save žalojančius yra atsainus labai pastebimas pasakojimuose, apie jaunų žmonių apmąstymus, kodėl jie pradėjo žaloti save, kas juos veikia ir kas gali padėti jiems nustoti žaloti save. Jie jaučiasi globojami tačiau jų niekas nesiklauso.
Svarbu, kad į save žalojančius jaunuolius būtų pasižiūrėta ne pro pirštus ir pasiūlyta skubi psichologinė pagalba, kuri padėtų išsiaiškinti priežastis, kurios skatina taip elgtis.
Atsižvelgiant į tai, kad daugelis žmonių, kurie miršta nuo savižudybės, buvo vertinami kaip mažos rizikos grupė, tai reiškia, kad į visas savęs žalojančias mintis ir elgesį reikia keisti požiūrį ir siūlyti veikiančias, įrodymais pagrįstas paslaugas. Taip pat reikia pabrėžti, kad teikiamos pagalbos teigiama reikšmė turi būti nuodugniai išnagrinėta atsižvelgiant į kiekvieno atvejo sudėtingumą ir visapusiškai suprastos jaunuolio problemos ir perspektyvos sveikti.
Turime veikti kolektyviai kaip tyrėjai, gydytojai, pirmosios pagalbos darbuotojai, slaugytojai ir žmonės, turintys didelę patirtį, kad užtikrintume, jog visuomenėje, o ypač sveikatos, švietimo, teisingumo ir socialinės priežiūros sektoriuose, būtų skelbiama aiški žinia: ne tik savižudybė yra kiekvieno reikalas, bet taip pat ir savęs žalojimas.
Apie ką kalba jaunuolių potraukis į savęs žalojimą:
- išreikšti kažką, ką sunku nusakyti žodžiais;
- nematomas mintis ar jausmus paversti kažkuo matomu;
- emocinį skausmą pakeisti fiziniu;
- sumažinti slegiančius emocinius jausmus ar mintis;
- turėti kontrolės jausmą;
- pabėgti nuo traumuojančių prisiminimų;
- bausti save už savo jausmus ir išgyvenimus;
- jausti sustingimą, atsijungimą ar atsiribojimą;
- sukurti priežastį fiziškai rūpintis savimi.
Yra pagrįstų įrodymų, kad kalbėjimo terapijos intervencijos padeda lengviau atsigauti po minčių apie savižudybę ir savęs žalojimą. Todėl svarbiausia yra didinti psichologinės pagalbos prieinamumą jaunam žmogui.
Straipsnį parengė Rokiškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro JPSPP koordinatorė Justina Šiupinienė
Šaltiniai:
Becky Mars ir kolegų tyrimas „ The Lancet Psychiatry “
