Kodėl žmogus save žaloja?

Nėra standartinio savęs žalojimo apibrėžimo. Būtent šiame straipsnyje pateikiamas apibrėžimas neapima ketinimo nusižudyti, tačiau tai yra labai sunku numatyti, nes riba tarp savęs žalojimo ir kylančių minčių apie savižudybę labai maža ir sunkiai nustatoma ir asmuo gali nelabai suvokti savo veiksmų baigties. Tai labai didelė problema, kuri paliečia apie 25 procentus jaunų žmonių neskaitant sukeltų neigiamų padarinių: susižalojimo ar savižudybės. Visa tai sukelia daugybė išorinių veiksnių, tokių kaip psichinė sveikata, išsilavinimo stoka, mažas užimtumas, prastesnė gyvenimo kokybė, brangus gydymas.

Šį tyrimą patvirtino Melburno žmogaus sveikatos etikos tyrimų komitetas.

Tyrime dalyvavo septyni 18 – 24 metų jaunuoliai, 5 merginos ir 2 vaikinai. Dalis jaunuolių buvo gavę psichologinę privačią pagalbą ar net stacionarų gydymą. Iš išsakytų 48 dirgiklių, juos pavyko suskirstyti į 6 grupes: mokyklos/darbo sunkumai; santykių krizė; socialinės problemos; izoliacijos jausmas; emocinis nestabilumas ir noras save žaloti.

Visi dalyviai drąsiai dalinosi kylančiomis mintimis ir emocijomis. Jaunuolių patirtys skirtingos, vieni save žalojo todėl, kad patiems nepavyko sustabdyti artimų žmonių žalojimosi: „Jaučiausi atsakingas, ypač todėl, kad dauguma buvo labai artimi ir aš save kaltinau, kad nesugebėjau jų sustabdyti.“ Viena iš dalyvavusių merginų jautė didelę kaltę dėl užklupusios depresijos, ji turėjo nuostabią šeimą ir nepatyrė didelių gyvenimo sunkumų: „Šie žmonės išgyvena tikrus dalykus, o aš tik liūdna paauglė“. Dauguma dalyvių kaip didžiausią naštą apibūdindavo užklupusius jausmus: „Manęs tėvai neketino turėti, buvau neplanuotas vaikas sukėlęs didelių finansinių sunkumų. Jaučiausi kalta, dėl to, kad gimiau.“ Gėdos jausmas po alkoholio vartojimo dar viena priežastis kelti prieš save ranką. Blogas emocijas sukėlė ne apsvaigimas, bet jausmai užklupę po nesaikingo alkoholio vartojimo: „Jaučiau didelę gėdą, todėl, kad visus nuvyliau.“ Jaunuolius trikdė jų pačių emocinis nestabilumas ir suvokimas, kad turi psichologinių problemų: „Aš tiesiog nežinau kaip turėčiau jaustis, dažniausiai jaučiuosi bevertis.“ Taip pat dalyviai patyrė didelį spaudimą iš aplinkos, ypač mokymo įstaigose. Nusivylimas ir pyktis, dažnai jaunulius aplankantis jausmas, ypač pastebėjus savo išskirtinumus socialinėje erdvėje supratus, kad nepritampi prie daugumos: „Jaučiuosi pikta, nes matau ką jie veikia, o man tai tiesiog neįdomu.“ Dalyviai atskleidė kaip nemokėjimas išreikšti užklupusių jausmų ir emocijų sukėlė nevaldomą pyktį ir izoliacijos jausmą: „Dauguma poelgių kilo iš nevaldomo pykčio ir sprendimo ieškojau svaigaluose.“ Izoliacijos jausmas kildavo dėl nesutarimų su bendraamžiais ar šeima: „Aš jaučiuosi nemylimas, ir jiems aš nieko nereiškiu.“, „100 procentų nejaučiau paramos iš šeimos, neradau žmogaus kuriuo galėčiau pasitikėti.“ Taip pat dideles kančias sukėlė kitokia seksualinė orientacija ir stigma apie ją kalbėti: „Bandymas išlaikyti santykius, kai artimiausi laiko tave nenormaliu, kelia didžiulę įtampą su kuria nesusitvarkau.“ Jaunuolis, kuris turėjo psichinį sutrikimą savo norą žalotis apibūdino taip: „Jaučiausi izoliuotas ir vienišas dėl kamuojančio bipolinio sutrikimo, niekas manęs nepalaiko.“ Noras save žaloti kilo dėl antros pusės žalojimosi: „Kai aš buvau šalia jos ir mačiau jos savęs žalojimosi randus, aš jaučiau poreikį taip pat tai padaryti.“ Didelės įtakos turi socialinėje erdvėje prieinami pavyzdžiai: „Kai būdavo liūdna, ne visada norėjau save žaloti, nes bijojau, bet pažiūrėjus tinklaraščius tai atrodydavo normalu ir aš save žalodavau.“  Patyčios interneto erdvėje tai pat įvardytos kaip vienas iš veiksnių: „Tai buvo tęsinys iš mokyklos, kadangi nebebuvo kaip fiziškai prie manęs prieiti, patyčios persikėlė į Facebook profilį.“ Netinkamas šeimos ar mylimo žmogaus požiūris stipriai paveikia žmones linkusius į savęs žalojimą: „Mane labiausiai paskatino tėvai, kurie ignoravo mano psichologinę būseną ir pastebėję savęs žalojimo žymes tyčiojosi ir tai sukėlė didelį bevertiškumo jausmą.“

Prieita prie išvadų, kad jaunuoliams, kurie yra linkę save žaloti reikalingos strategijos, kurios padėtų valdyti emocijas ir norą save žaloti. Nepaisant to, kad greičiausiai kiekvienam polinkį žalotis turinčiam asmeniui reikalinga ilgai trunkanti strateginė pagalba, bet šis tyrimas atskleidė, kad labai naudinga greita ir „šios akimirkos“ strategija, kuri padės sustoti šią akimirką ir ieškotis rimtesnės pagalbos.

Parengė Rokiškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro JPSPP koordinatorė Justina Šiupinienė