KAS YRA SAVĘS ŽALOJIMAS?

Labai dažnai potraukis save žaloti laikomas paslaptyje, ypač paauglių ir jaunų suaugusių žmonių tarpe, juk tai nėra įprastas dalykas. Ir daugelis tai įveikia pripažinę ir pradėję gydytis. Nėra svarbu ar žmogus tai padarė vieną kartą ar tai daro dažnai ir periodiškai, visi turi galimybę nuo to pasveikti. Pirmas žingsnis gali būti labai paprastas, tiesiog pasikalbėti su šeimos nariu, ar geru draugu, arba iš kart kreiptis į gydytoją.

Savęs žalojimas – tai sąmoningas bet kokios formos rankos kėlimas prieš save siekiant sukelti skausmą. Paprasčiausias būdas save žaloti – pjaustymasis aštriu daiktu. Kai kurie žmonės jaučia impulsą nusideginti, kiti raunasi plaukus, yra tokių, kurie tiesiog neleidžia žaizdoms užgyti.

Skaudinti save ar sukelti sau skausmą yra emocinės kančios požymis. Šios „nepatogios emocijos“ gali sustiprėti, jei veiksmai prieš save yra periodiški ir tapti savotišku mechanizmu arba galima tai valdyti išmokus kitais būdais valdyti savo psichinį skausmą.

Savęs žalojimas neatsiejamas nuo nuolatinio gėdos jausmo. Kadangi dažnas pjaustymasis ar deginimasis palieka gilius randus, o jei tai yra daroma pavartojus alkoholio ar narkotinių medžiagų, kyla pavojus susižeisti per stipriai. To pasėkoje prasideda socialinio gyvenimo žlugimas tiesiog vengiant bet kokių kontaktų iš baimės, kad kas nors pamatys randus ar žaizdas. Visa tai neigiamai veikia tiek darbo rezultatus, tiek bet kokius santykius.

Pats savęs žalojimas nėra psichinė liga, bet siejamas su daugeliu iš jų, pavyzdžiui depresija, asmenybės sutrikimu, valgymo sutrikimais, panikos atakomis.

Dažnaisiais tai vyksta paauglio arba jauno žmogaus gyvenime, nors aišku gali būti išimtinių atvejų. Didžiausia rizika yra žmonėms patyrusiems traumas, prievartą ar nepriežiūrą. Noras pakenkti sau gali kilti iš didelio pykčio, kažkuo stipriai nusivylus ar jaučiant skausmą. Kai žmogus nemoka susitvarkyti savo emocinio pasaulio ar vaikystėje išmokęs slėpti jas, tai gali veikti kaip negatyvių emocijų paleidimo mechanizmas. Arba jei žmogus yra mažai emocionalus, sukeldamas sau skausmą siekia patirti ką nors „tikro“.

Žmogus, susižalojęs save, gali patirti gėdą ir kaltę. Jei gėda sukelia stiprius neigiamus jausmus, tas žmogus gali vėl susižaloti. Taigi elgesys gali tapti pavojingu ciklu ir ilgalaikiu įpročiu arba pavirsti savotišku ritualu.

Savęs žalojimas nėra tas pats, kas bandymas nusižudyti. Tačiau tai yra emocinio skausmo simptomas, į kurį reikia žiūrėti rimtai. Jei kas nors save žaloja, gali padidėti savižudybės rizika. Svarbu rasti tinkamą gydymą ir „pabėgti“ nuo slogių emocijų.

ŠALTINIS:

https://www.nami.org/About-Mental-Illness/Common-with-Mental-Illness/Self-harm

Parengė Rokiškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro JPSPP koordinatorė Justina Šiupinienė