RŪKYMAS MŪSŲ KASDIENYBĖJE

Dar praėjusio amžiaus viduryje pradėtų vykdyti rūkymo sukeliamos žalos (RSŽ) asmens sveikatai tyrimų gausa šiandien neleidžia abejoti, kad tabako gaminių vartojimas yra įvairių vėžio lokalizacijų, širdies ir kraujotakos, kvėpavimo ir reprodukcinės sistemų ligų ir sveikatos sutrikimų sukėlėjas, žalingai veikiantis visas be išimties žmogaus organų sistemas. Nepaisant mokslo įrodymų gausos ir visuotinių pastangų sumažinti rūkymo paplitimą, rūkymas išlieka vienu dažniausių išvengiamu lėtinių neinfekcinių ligų, kurios ilgą laiką yra pagrindine mirties priežastimi tiek Europoje, tiek Lietuvoje, rizikos veiksniu [1].

                      Tabako rūkymas – svarbiausias tarp visų žinomų vėžio rizikos veiksnių. Daugiau nei 90 % visų plaučių vėžio atvejų priežastis – tabako rūkymas. Rūkantieji 10–20 kartų dažniau serga plaučių vėžiu nei nerūkantieji. Plaučių vėžys – vienas dažniausių vyrų piktybinių navikų. Skaudu, kad didėja ir moterų sergamumas plaučių vėžiu. Rūkymas yra viena iš pagrindinių burnos ertmės, ryklės, gerklų, skydliaukės, kasos, skrandžio, šlapimo pūslės bei inkstų piktybinių navikų priežasčių. Rūkančių tėvų, ypač motinų, rūkančių nėštumo metu, vaikai dažniau nei nerūkančiųjų serga smegenų ir kitais vaikams būdingais piktybiniais navikais. Efektyviausia minėtų navikų profilaktikos priemonė – mesti rūkyti, dar geriau – nepradėti rūkyti, vengti būti patalpose, kur rūkoma [2].

                      Pasaulyje pirmaujanti ligų ir mirčių, kurių būtų galima išvengti, priežastis yra tabako vartojimas. Tabako vartojimas – dažniausia vėžio priežastis. Rūkymas – žalingiausias tabako vartojimo būdas, sukeliantis sunkiausias su jo vartojimu susijusias ligas [3].

                      Tabako dūmuose randama per 4000 cheminių junginių, iš kurių net keli šimtai laikomi kenksmingais sveikatai, o daugiau nei 70 iš jų yra patvirtinti kancerogenais, kurie skatina vėžį ar skatina jo vystymąsi. Kancerogenai patenka į organizmą su dervomis ir labiausiai pakenkia lūpų, burnos ertmės, gerklų, bronchų gleivinę, todėl ilgalaikis rūkymas sąlygoje ryklės, gerklų, stemplės, plaučių, o taip pat ir skrandžio, kasos, kepenų ir šlapimo pūslės vėžio atsiradimą. Dervos yra pavojingiausios cigarečių cheminės medžiagos [3].

                      Reikia atkreipti dėmesį, kad studijų metai yra kritiškas laikas jaunimo gyvenime, tai yra permainų, eksperimentų ir atradimų metas, kartu labai palankus tabako kompanijoms laimėti būsimą vartotoją. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) su nerimu skelbia, kad vis daugiau jaunų žmonių rūko [4]. PSO duomenimis, iki 18  metų rūkyti pradeda apie 80proc. visų rūkalių, o nepradėjusieji rūkyti iki 25 metų dažniausiai šio žalingo įpročio neįgyja [5], todėl tokie jaunuoliai, atėję iš mokyklų į universitetus, kolegijas bei profesines mokyklas, dažnai jau turi priklausomybę nuo nikotino [6]. Pastarojo meto tyrimų duomenimis, kuo anksčiau pradedami vartoti tabako produktai, tuo didesnė rizika, kad išsivystys stipri priklausomybė. Dauguma studijuojančio jaunimo apibrėžiami kaip „socialiniai rūkaliai“, kurie rūko įvairioje socialinėje veikloje, draugų kompanijose ir rūkymą laiko svarbiu socializacijos veiksniu, o ne priklausomybe nuo tabako vartojimo [7]. Kitų šalių studentų rūkymo priežasčių analizė parodė, kad, studentų manymu, rūkymas streso metu palengvina jų socialinį bendravimą [8, 9]. Taip pat jaunuoliai gali pradėti reguliariai rūkyti dėl ketinimų sumažinti stresą [7]. Merginoms rūkymas dažnai yra svorio metimo ir reguliavimo įrankis [8]. Studijuojančiųjų rūkymas taip pat susietas su alkoholio vartojimu [9]. Mokslinių tyrimų duomenimis, studentų žalingų įpročių paplitimas turi ryšį su socialiniais veiksniais. Dažniau reguliariai rūko iki studijų mieste gyvenę studentai, nei gyvenusieji kaime. Studentų rūkymo paplitimą gali nulemti studijuojamas dalykas. Didžiausias rūkančių studentų dažnis nustatytas tarp studijuojančių kelių inžinerijos, kalbų bei kultūros studijų programas [10].

                      Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, išlieka daug problemų, susijusių su rūkymu. Moksliniai tyrimai ir įvairių jaunimo grupių rūkymo paplitimo stebėsena sudaro didelę galimybę prognozuoti rūkymo paplitimo tendencijas populiacijoje bei padėti analizuoti priimtų įstatymų veiksmingumą.

                      Pasaulio sveikatos organizacija teigia: „Žmonės, kurie metė rūkyti, gali gyventi ilgesnį, sveikesnį ir produktyvesnį gyvenimą!”

NAUDOTA LITERATŪRA:

1. Vaida Liutkutė – Gumarov „Rūkųmo socialinės ir ekonominės žalos vertinimas Lietuvoje“ 2019 m., daktaro disertacija;
2. Oficialios statistikos portalas https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventoju-sveikata-2020/rukymas
3. Nacionalinis vėžio institutas;
4.  Juškevičienė V, Ustilaitė S.  Skirtingų Lietuvos edukacinių kontingentų rūkymo įpročių socialinės prielaidos. Pedagogika. 2004;74:104-109.
5. Veryga A, Klumbienė J, Petkevičienė J, Žemaitienė N. Tabako kontrolė ir pagalba metantiems rūkyti. Mokymo knyga. Kaunas, 2008.
6. Valstybės tabako kontrolės programa. Valstybės žinios. 1998;69-2010
7. Moran S, Wechsler H, Rigotti NA. Social smoking among US college students. Pediatrics. 2004;114(4):1028-34.
8. Nichter M, Nichter M, Carkoglu A.  The tobacco etiology esearche network. Reconsidering stress and smoking: a qualitative study among college students. Tob Control. 2007;16(3):211-4.
9. 6. Morrell HER, Cohen LM, McChargue DE. Depression vulnerability predicts cigarette smoking among college students: gender and negative reinforcement expectancies as contributing factors. Addictive Behaviors. 2010;35:607-11
10.  Goštautas A, Povilaitis R, Pilkauskienė I, Jakušovaitė I, Statkevičienė S.  Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo ypatybės (2005–2006  mokslo metų tyrimo duomenys). Medicina (Kaunas). 2007;43(2):153-60.