PAAUGLIŲ ALKOHOLIO VARTOJIMO PAPLITIMAS IR POVEIKIS SVEIKATAI

Viena iš didžiausių visuomenės sveikatos problemų – alkoholio vartojimas, kurio paplitimas įgavęs didžiulį pagreitį. Ši problema labai aktuali daugelyje pasaulio šalių, plačiai tyrinėjama įvairių sričių medikų specialistų ir mokslininkų.

Visuomenė su nerimu vertina alkoholio vartojimą paauglių tarpe. Dažniausiai pasitaikantys paauglių mirčių atvejai, kuriuos lydi alkoholis, yra: savižudybės, žmogžudystės, nelaimingi atsitikimai. Visuose regionuose sparčiai augantis alkoholio vartojimas pamažu tampa globalia problema. Mokslinėje literatūroje, kurioje analizuojamas alkoholio vartojimo paplitimas, rašoma, jog vartoti svaigalus pradeda vienuolikos ar net jaunesni vaikai (9-11). Pripažinta, kad paauglystėje prasidėjęs kelias į alkoholizmą labai sparčiai plinta: pereinamoji stadija nuo tik epizodinio išgėrimo iki rimtos priklausomybės gali trukti vos keletą metų. Liguistas potraukis alkoholiui paaugliams atsiranda ženkliai greičiau nei suaugusiesiems. Tuo atveju sveikata gali tik blogėti, išsivystyti labai greita asmenybės degradacija, abstinencijos sindromas

Alkoholinių gėrimų įvairovė tiek tarp Lietuvos paauglių, tiek užsienio, pakankamai plati. Populiariausi tarp jaunuolių yra alus ir kiti silpnieji alkoholio turintys gėrimai, tiesa, šiek tiek tendencingai berniukai vis dar linkę dažniau apgirsti nei mergaitės. Tradiciškai skirstomos ir alkoholio rušys: berniukai mieliau renkasi stipresnius alkoholinius gėrimus, mergaitės – sidrą ar vyną. Tačiau, didesnė problema yra būtent dideli kiekiai stipriųjų alkoholinių gėrimų jaunimo tarpe.

Pagal PSO 2012 m. duomenis alkoholio suvartojimas Europos regione yra bene didžiausias pasaulyje. Alkoholio vartojimo neigiamas ir žalingas sveikatai poveikis Europoje yra siejamas su net 195 000 žmonių mirčių atvejais kiekvienais metais. Europoje vairavimas išgėrus ir nepilnamečių girtavimas tampa vis didesne ir rimtesne visuomenės problema. Dažnas piktnaudžiavimas alkoholiu yra neatsiejamas ankstyvos mirties bei neišvengiamų ligų pagrindas, didina riziką susirgti kraujagyslių ir širdies ligomis, vystytis vėžiui, kepenų cirozei, neuropsichiniams sutrikimams, yra siejamas su kai kuriomis infekcinėmis ligomis, traumomis eismo įvykiuose ar net savižudybėmis. Apie 120 000 ankstyvų mirčių kasmet Europoje įvyksta būtent dėl alkoholio vartojimo (22). Šalys, kuriose vienam 15 m. amžiaus ar vyresniam gyventojui 2016 m. gryno alkoholio tenka virš 10 litrų buvo Baltarusija (17,5 l), Lietuva (17,4 l), Moldovos Respublika – (16,8 l), Estija (15,1 l), Ukraina (13,4 l) ir t.t. (1 pav.)

1 pav. Absoliutaus alkoholio suvartojimas vienam gyventojui (litrais, skaičiuojant absoliučiu alkoholiu) Rytų Europoje.

Alkoholio vartojimas yra siejamas su daugiau kaip 50 įvairiausių būklių ir ligų, kurios skirstomos į tris dideles kategorijas: pirmoje grupėje būklės visiškai įtakojamos vien tik alkoholio vartojimo (t. y. ligos, kuriomis žmonės nesirgtų, jei nevartotų alkoholio). Į šią grupę įeina apsinuodijimas alkoholiu (šifr. X45), alkoholinės psichozės (šifr. F10) ar alkoholinės kepenų ligos (šifr. K70). Jos sutinkamos labai dažnai ir yra pagrindas alkoholio vartojimo pasekmių. Yra ir kur kas daugiau diagnozių, tik šiek tiek siauresnių, o iš viso priskiriama iki 22 šifrų TLK-10, kuriuos sąlygoja alkoholio vartojimas. Antra grupė – iš dalies alkoholio veikiamos būklės (lėtinės, onkologinės ar širdies ir kraujagyslių ligos), kurias gali sąlygoti tiek alkoholis, tiek kiti faktoriai. Trečiąjai grupei priskiriama išorinių sužeidimų bei mirčių priežastys (nelaimingi atsitikimai, smurto padariniai ar traumos), kurios sukeliamos dėl alkoholio vartojimo. Remiantis APD dažnai apskaičiuojami alkoholio sukeliami sergamumo ir mirtingumo atvejai, nors įprastiniai skaičiavimai atliekami remiantis vertinimais atskirose šalyse pagal lytį, amžių ir kitus faktorius. PSO skelbia, kad didžiulis alkoholio vartojimo bumas visoje Europoje, ypatingai Lietuvoje, lemia tokius didelius mirtingumo ir ligų, tokių kaip kepenų cirozės, lėtinės ir ūminės ligos, įvairūs sužalojimai, susiję su alkoholio vartojimu, skaičius. Pagal visas čia išvardintas kategorijas Lietuva yra tarp dešimties šalių, kurių rodikliai yra prasčiausi.

Naudota literatūra:

1. Lenčiauskienė I. Paauglių rūkymo, alkoholinių gėrimų ir narkotinių medžiagų vartojimo sąsajos su individo, mokyklos ir šalies veiksniais. Daktaro disertacija, Kaunas, 2009

2. Bielskutė J, Zaborskis A. Paauglių polinkis vartoti alkoholinius gėrimus ir šį poelgį skatinantys veiksniai. Medicina (Kaunas), 2005

3. Aškenytė R, Bulotaitė L. Mokykla be narkotikų. (School without drugs.) Vilnius; 2002.

4. Černiauskienė M. Apie priklausomybę sukeliančias medžiagas ir jų vartojimo prevenciją ugdymo institucijose. Metodinė medžiaga. (Drug addiction substances and its prevention at institution of education. Methodical materials.) Vilnius; 2000.