AKTYVUS GYVENIMO BŪDAS
Aktyvaus gyvenimo būdo, palyginti su kitomis sveikatinimo formomis, nauda yra tokia didžiulė, kad kai kurie šeimos gydytojai skiria mankštą, o ne vaistus. Aktyvus gyvenimo būdas apima viską: sportą, aktyvius žaidimus, sodininkavimą, namų ruošą, važiavimą dviračiu, intensyvų vaikščiojimą, plaukiojimą ir t.t. Aktyvus gyvenimo būdas – metodas, kuris verčia pakilti nuo sėdimos pozicijos. Nieko organizmui nėra skaudžiau, kaip nejudrumas, kurio metu nyksta raumenys, blogėja nuotaika bei miego kokybė, užklumpa ligos. Kuo būsite sportiškesni, tuo bus geresnė savijauta, platesnė šypsena Jūsų veide!
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuras teikia sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo rekomendacijas vaikams ir suaugusiems, kartu pabrėždamas mokslo įrodytą fizinio aktyvumo naudą mūsų sveikatai. Skelbiama, kad ne mažiau 30 minučių vidutinio
ntensyvumo fizinė veikla 5 dienas per savaitę suaugusiems sumažina pavojų susirgti šiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, II tipo cukriniu diabetu, storosios žarnos vėžiu, krūties vėžiu). Manoma, kad fizinis nejudrumas yra vienas iš pagrindinių nutukimo epidemijos priežasčių. Mokslininkai įrodė, kad fizinis pasyvumas didina riziką susirgti galvos smegenų insultu 60 proc., širdies ligomis – 45 proc., arterine hipertenzija – 30 proc. Fizinio krūvio poveikis mūsų organizmui yra teigiamas, nes geriau veikia kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos, stiprėja nespecifinis imunitetas, grūdinama valia, mažėja streso hormonų. Ypač svarbu mankštintis laisvalaikio metu, nes gyventojų fizinis aktyvumas išlieka daugelį metų nepakankamas. 2012 m. tik 31 proc. vyrų ir 27 proc. moterų mankštinosi apie keturias dienas per savaitę. Reikia pažymėti, kad nuo 1994 m. gyventojų, einančių į darbą ir grįžtančių iš jo (nors 30 min.), dalis sumažėjo nuo 29 iki 18 proc. (vyrų) ir nuo 27 iki 23 proc. (moterų). Ėjimas į darbą ir iš jo pėsčiomis yra viena paprasčiausių fizinio aktyvumo formų. Rekomenduojama kasdien pėsčiomis greitu žingsniu nueiti 3 kilometrus arba ėjimą pakeisti fizine veikla (bent 30 min). Sužinoti fizinio aktyvumo (ištvermės, jėgos, lankstumo) naudą sveikatai galima pagal moksliškai pagrįstą ir labai elementarią lentelę, kurioje yra išanalizuota ir įvertinta taškais (per savaitę) įvairi fizinė veikla bei trukmė. Puikus rezultatas, jei surinkote daugiau nei 25 taškus per savaitę, nuo 20 – 25 (labai gerai), 15 – 19 (gerai), 10 – 14 (patenkinamai), 5 – 9 (per mažai mankštinatės), mažiau 5 (nepakankamai mankštinatės). Bėgimas, plaukimas 30 min. yra įvertintas 5 taškais, čiuožimas, slidinėjimas (1 val.) – 4 taškais, važiavimas dviračiu (30 min.), sportiniai žaidimai – 3 taškais, darbas sode, ėjimas – 2 taškais. Labiausiai ištvermę, jėgą ir lankstumą ugdo plaukimas – 12 taškų, futbolas – 11 taškų, važiavimas dviračiu, bėgimas ristele, darbas sode – 9 taškai, šokiai, gimnastika – 8 taškai, , lipimas
laiptais – 6 taškai, buities darbai – 5 taškai, greitas ėjimas – 4 taškai.
7 fizinio aktyvumo naudos įrodymai:
- Fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti svorį
Užsiimdami fizine veikla deginame su maistu gaunamas kalorijas. Čia galioja paprastas
principas – kuo intensyvesnė veikla, tuo daugiau kalorijų sunaudojama. - Judėjimas palaiko gerą sveikatos būklę ir padeda kovoti su ligomis
Nerimaujame dėl širdies veiklos? Siekiame sureguliuoti kraujo spaudimą? Nesvarbu, koks
žmogaus svoris, aktyvumas padidina didelio tankio lipoproteinų (DTL), arba „gerojo“ cholesterolio,
kiekį ir sumažina žalingų trigliceridų koncentraciją.
Šis dvejopas efektas leidžia palaikyti sklandų kraujo tekėjimą kraujagyslėmis – dėl šios
priežasties sumažėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Reguliarus judėjimas sumažina tikimybę susirgti ne viena liga. Iš jų svarbu paminėti
insultą, medžiagų apykaitos sutrikimus, II tipo cukrinį diabetą, depresiją, tam tikras vėžines ligas,
artritą. - Fizinė veikla gerina emocinę būklę
Norime jausti emocinį pakilimą arba nuleisti garą? Darykime fizinius pratimus arba nors
30 minučių pasivaikščiokime lauke. Fizinis aktyvumas stimuliuoja įvairių smegenyse veikiančių
cheminių medžiagų gamybą, o tai užtikrina laimės pojūtį ir padeda atsipalaiduoti.
Reguliarus judėjimas skatina pozityviau vertinti save ir savo išvaizdą, taigi sustiprėja mūsų
savivertės jausmas. - Judėdami tampame energingesni
Fiziniai pratimai stiprina raumenų tonusą ir didina ištvermę. Judant deguonis ir maistinės
medžiagos sparčiau pasiskirsto po kūno audinius, todėl širdis ir plaučiai ima veikti efektyviau,
padaugėja energijos. - Fizinė veikla užtikrina miego kokybę
Sunku užmigti? Naktį dažnai pabundate? Reguliariai judėdami užmigsime greičiau, miegas
bus kokybiškesnis. Tačiau reikia prisiminti, jog tarp fizinės veiklos ir miego turi praeiti šiek tiek
laiko, antraip jausimės per daug energingi ir negalėsite pailsėti.
- Fizinis aktyvumas gerina intymaus gyvenimo kokybę
Dėl didėjančios energijos ir pozityvesnio savo kūno vertinimo fizinis aktyvumas siejamas
su kokybiškesniu intymiu gyvenimu.
- Judėjimas gali tapti puikiu laiko leidimo būdu
Fizinė veikla leidžia atsipalaiduoti, pasimėgauti aplinka. Judėjimas, priklausomai nuo
užsiėmimų specifikos, padeda suartėti su kitais šeimos ar bendruomenės nariais. Tiesiog turėtumėte
atrasti veiklą, kuria galėtumėte mėgautis, nesvarbu, ar tai būtų bėgiojimas, šokiai, ar futbolas. Jei
laikui bėgant imate jausti nuobodulį arba nepasitenkinimą, keiskite fizinę veiklą.
NAUDOTA LITERATŪRA:
- Čepelionienė, J., Daukšas, D., Ivaškienė, V. (2009). Sveikatingumo ir sporto klubų
lankytojų
taikomos atsigavimo priemonės. Sportinį darbingumą lemiantys veiksniai (II) : mokslinių
straipsnių rinkinys. Kaunas: LKKA. p. 146–152 - Urbonienė L., Sveikos gyvensenos pagrindai, arba ką mes žinome apie sveikatą. Prieiga per
internetą:
http://smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Sveikatos_mokymas/Patarimai/Str.%20sveikos%20gy
vensenos%20pagrindai.pdf - Fizinis aktyvumas – būtinas sveikos gyvensenos veiksnys. Prieiga per internetą:
https://nmc.lt/apie-sveikata/sveika-mityba-ir-gyvensena/fizinis-aktyvumas-butinas-sveikos-
gyvensenos-veiksnys/
